Baltijos kelio 20-metį minint

2009-08-24 @ 11:40

Gytis Repečka

Vakar, rugpjūčio 23 d., buvo minimos Baltijos kelio 20-osios metinės. Šia proga nusprendžiau pasamprotauti patriotizmo ir laisvės temomis.

Baltijos kelias – 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Vikipedija, laisvoji enciklopedija

Čia šiek tiek istorijos, spėjusiems primiršti tuometinį nesuvaidintą patriotizmą ir taikią, bet labai įtaigią protesto formą (neatsitiktinai pasirinkau cituoti laisvąją enciklopediją). Nors žmonėms juosiant tris Baltijos valstybes tebuvau trejų metų, prisimenu, kaip tądien radijo transliacijų pagalba buvo koordinuojami žmones, o tėvai, kaimynai ir giminaičiai keliavo susikibti už rankų.

Anuomet, atrodo, visus vienijo bendras tikslas - laisvė. Nesiimu spręsti, ar tuomet žmonės bent nujautė kaip reikės su ta laisve elgtis ją iškovojus. Kaip parodė du dešimtmečiai, laisvė nėra dovana ar privilegija - tai nesuvokiamai didelis įsipareigojimas. Įdomu, kiek žmonių stotų į Baltijos kelią šiandien? Ar daug viltis laisvoje šalyje puoselėjusių piliečių, kurie ne šiaip sau užsimanė vadintis Lietuvos piliečiais, bet tokiais BUVO Baltijos kelyje, per Sausio 13-osios įvykius, tokios laisvės norėjo? Kas gintų šalį, jei iškiltų pavojus? Septyni sklypai šalia krištolo skaidrumo ežero neišgelbės „Naujojo lietuvio“, trys nelegaliai pastatyti namai neapgins „dievobaimingosios“ Degutienės. Tokių išrinktųjų galima prisižiūrėti kiekvieną savaitę per Rūtos Grinevičiūtės laidas. Net koktu.

Sesers pamąstymas apie Baltijos kelią priminė šiemet triukšmingai minimą Lietuvos vardo tūkstantmetį. Negaliu nepacituoti jos (kaip visada) velniškai taiklios pastabos palinkėjimo forma:

Vis dėlto dabar, kai nuo nieko nebereikia vaduotis, labai norėčiau visai Lietuvai palinkėti, kad, susidurdama su šiandieninėmis problemomis, naujai pati sau paaiškintų Baltijos kelio solidarumo, alternatyvumo ir taikaus pasipriešinimo idealus ir būtent Dainuojančią Revoliuciją, o ne tą gėdingą vienuolio nugalabijimą, laikytų savo valstybinės tapatybės pagrindu.
Daiva Repečkaitė

Vakar Vilniuje buvo surengtas iškilmingas koncertas, kurio kelis epizodus stebėjau per televizorių. Užkliuvo šiandieninių „žvaigždžių“ (jei galima taip pasakyti) Baumilos ir Augustės atliekama „Laužo šviesa“. Siaubas! Nuoširdžiai tikiuosi, kad Andrius Mamontovas negirdėjo, kaip darkomas vienas žinomiausių ir nuostabiausių jo kūrinių...

Baltijos kelias prieš dvidešimt metų, protestuojant prieš okupaciją. Riaušės prie Seimo šiemet prieš savo pačių išrinktą valdžią. Kur dingo anuometinė dvasia?

Perskaitė: 377

Komentarai

Komentarų nėra.

Rekomenduoju aplankyti: Daiva Repečkaitė • Autonaujienos • NFS Tuning forums • RPM • Audrius Korolkovas

TVS: Kelmas CMS beta | Žemėlapis
Taisyklingas XHTML ir CSS